intarai

×intãrai (= utarai < rus. yтopы) sm. pl. (2) griovelis, išpjautas statinės ar kibiro šonuose, kad laikytųsi dugnas; graižtvos: Turbūt negilūs intãrai buvo, kad alus statinės dugną išmušė Pmp. Nemesk teip viedro, išmuši intarùs, ir bėgs vanduo Pn.